Pramonės 4.0 paradoksai, realybė ir neišnaudotos galimybės
Žaliavų ir tiekimo krizės akivaizdoje Lietuvos pramonės akys vėl nukrypo į skaitmenizacijos ir automatizacijos temas. Visgi panagrinėjus realią gamybos inovacijų padėtį, neretai rastume tokių paradoksų kaip greta brangios naujos sistemos slapta tebenaudojamas “Excel”, naujovių sabotažas ir vidiniai darbuotojų versliukai. Nors universalaus inovacijų taikymo sėkmės recepto nėra, daugybės nesėkmių padėtų išvengti pradėjimas nuo mažesnių žingsnelių, žmogiška komunikacija ir aktyvus vadovybės įsitraukimas.
Paradoksalu, bet gamybos įmonėse yra turbūt ne mažiau žmogiškojo faktoriaus nei humanitariniuose versluose. Nesidalinimas žiniomis saugant darbo vietą, draugiškų tiekėjų rateliai, tyčinis wi-fi ar duomenų išjungimas telefone sabotuojant naują esą neveikiančią programėlę, neįtikėtinas kūrybingumas dėstant argumentus “kodėl mums to nereikia” arba klasikinis klausimas “ar dėl to uždirbsiu daugiau?” - visa tai bus daugiau ar mažiau girdėta daugeliui pramonės atstovų, tačiau apie tai nekalbama madinguose konsultantų pristatymuose.